Kaip pasigaminti arbatinuką internete. Kaip pasidaryti virdulį internete. Kaip išvalyti elektrinį virdulį ? | ralphlauren.lt

Ar žinai, kad? Arbatinukas — namų šilumos sargas Kai tik Rytuose išpopuliarėjo arbata, neįmantrus indas jai ruošti tapo svarbia arbatos gėrimo ritualo dalimi, suvienijančia šeimos narius, suteikiančia namams šilumos ir jaukumo.

Nebūtina leisti daug pinigų arbatinėse, kurios specializuojasi arbatos virimo mene. Tam, kad galima būtų mėgautis gardžios arbatos magija namuose, pakanka žinoti kelis esminius principus ir protingai pasirinkti virdulį. Juodoji, žalioji, baltoji, raudonoji pu-erh, yerba mate — tai tik kelios arbatų iš viso pasaulio rūšys, kurių galima rasti ir Lietuvoje. Vertėtų žinoti, kad visų savo skonio ir aromato savybių atskleidimui skirtingoms arbatoms reikia skirtingų veiksnių. Pagrindinis veiksnys — temperatūra.

Tokį vaidmenį arbatinukas atlieka ir šiandien. Nuo vario iki molio Kaip ir pati arbata, arbatinukas atsirado Kinijoje, bet gerokai vėliau. Arbatą esą metų prieš Kristų atrado imperatorius Šen Nunas, kai jo tarnas virino vandenį ryžiams, ir į puodą netyčia įkrito keletas nežinomo augalo lapelių.

Arbatinukas – Vikipedija

Vanduo įgavo tokį gerą skonį ir suteikė tiek žvalumo, kad imperatorius liepė šį augalą pasodinti rūmų sode ir pavadino jį te, - iš to ir kilo europietiški arbatos pavadinimai angliškai arbata — tea, vokiškai — tee, prancūziškai — le thé.

Žinoma, tai — tik legenda.

Ilgą laiką arbatą, norėdami tapti žvalesni, gėrė arba kramtė tik valstiečiai. Aristokratišku kaip pasigaminti arbatinuką internete, kuris padėdavo jiems neužmigti ilgai meldžiantis, budistų vienuolių dėka ji tapo gerokai vėliau. Ilgą laiką arbata buvo tik žalioji. Tik viduramžiais jos lapelius pradėjo džiovinti saulėje arba virš ugnies, šitaip suteikdami jiems juodą arba raudoną atspalvį bei ypatingą aromatą. Iš pradžių arbatą plikydavo tiesiai puodelyje, suberdami pasmulkintus lapelius į karštą vandenį.

Japonijoje darydavo kitaip: pildavo verdantį vandenį į plikinį, o paskui plakdavo, kol atsirasdavo putų. Tai ir buvo žymiosios arbatos ceremonijos esmė.

Naršymo meniu

Kinai tai laikė barbarišku veiksmu ir tikino, kad verdantis vanduo užmuša naudingąsias arbatos savybes; vanduo arbatai turi būti karštas, bet ne verdantis.

Tam buvo išrastas varinis indas, į jį supildavo vandenį, o į centre esantį dūmtakį pildavo anglių. Maždaug IV a.

Tiesa, apvalainus molio indus lipindavo dar prieš mūsų erą — ypač išgarsėjo gaminami Dziangsu provincijoje, kur būdavo iškasamas geriausias raudonasis molis. Iš pradžių į juos pildavo vyną, kurį kinai geria pašildytą.

• Elektriniai virduliai: ką reiktų apie juos žinoti :: baristuduona.lt
• Arbatinukas – namų šilumos sargas » SAVAITĖ – viskas, kas svarbu, įdomu ir naudinga.

Vėliau paaiškėjo, kad arbata tokiame inde užplikoma kur kas geriau negu puodelyje. Ne tik skoniui, bet ir grožiui Netrukus arbatinukus pradėjo gaminti iš ketaus — tokie ilgiau išsaugodavo šilumą, be to, juos buvo galima pašildyti virš ugnies.

Skubantiems

Tiesa, ne visiems patikdavo arbatoje atsiradęs metalo prieskonis. Kompromisiniu variantu tapo taip pat Kinijoje išrastas porcelianas.

Kaip pasigaminti arbatinuką internete jo pagamintas arbatinis išlaikydavo arbatos skonį ir aromatą, be to, būdavo galima mėgautis ne tik arbatos skoniu, bet ir arbatinių išvaizda. Ant jų vaizduodavo drakonus, feniksus, laukinius arklius — šitaip linkėdami geriantiems arbatą sveikatos ir ilgaamžiškumo. Tokios arbatos būdavo gaminamos rutuliukų pavidalo.

Panardinti į vandenį, jie virsdavo nuostabiomis gėlėmis. Tik stiklinis arbatinis suteikia galimybę mėgautis šiuo reginiu.

Elektriniai virduliai: ką reiktų apie juos žinoti

Buvo ir tokių nagingų žmonių, kurie gebėdavo pagaminti arbatinius iš vertingo akmens — jaspio arba nefrito. Neatsižvelgdami į medžiagą, kinai skyrė aštuonių formų arbatinukus, iš jų populiariausiu laikytas Si Ši, taip pavadintas legendinės senovės gražuolės garbei.

Šis arbatinukas buvo mažas, skirtas dviem puodeliams arbatos, ir beveik apvalus, su trumpu snapeliu. Iki šiol jį gamina meistrai iš Isino ir dugne palieka savo įspaudą — kokybės garantiją. Kita ypatybė: arbatinuko snapelis prie korpuso turi priglusti laipsnių kampu, o gale šiek tiek susiaurėti.

Švilpukas užmaršiesiems XVII a.

Iš pradžių ją vartojo kaip vaistą, o vėliau žvalumui suteikti gerdavo rytais su cukrumi ir pienu tai kinai laikė dar didesniu nesusipratimu negu arbatos plikymą verdančiu vandeniu.

Vėliau didžiojoje Europos dalyje arbatą išstūmė kava, ir tik Anglijoje ją iš tiesų pamėgo. Vakaruose arbatinukus, kaip ir katiliukus, gamindavo iš vario arba alavo. Jie greitai atvėsdavo, tad netrukus juos, kaip ir Kinijoje, ėmė gaminti iš ketaus. Tokie arbatiniai ilgai išlikdavo karšti, bet ir užvirdavo gerokai lėčiau. Tik m. Aprūkusį ketaus virdulį palikdavo ant viryklės, o kilnųjį gėrimą plikydavo atskirame arbatinuke.

Didžiausi mitai apie belaides ausines ir ar jais vis dar tikite?

Iš pradžių kinų pavyzdžiu jis būdavo nedidelis, molinis, skirtas vos vienai arbatos porcijai paruošti. Vėliau, nusižiūrėjus turkiškus kavinukus, arbatinius imta daryti didesnius, bet, kitaip negu kavinukai, savo apvalią formą jie išlaikė. Arbatinukus imta gaminti iš vario arba sidabro, puošti įmantriais ornamentais ir įvairiomis detalėmis.

Jų nosis pailgėjo, ėmė panašėti į gulbės kaklą, todėl Prancūzijoje imta gaminti gulbės pavidalo arbatinukus. Tokie įmantrūs dirbiniai brangiai kainavo, bet dar labiau buvo vertinamas iš Kinijos atvežtas porcelianas. XVIII a. Maždaug tuo pat metu atsirado ir pirmieji servizai, susidedantys iš paties arbatinuko, puodelių rinkinio, indo pienui bei indo rankoms nuskalauti. Viskas buvo gaminama iš porceliano, kainavo brangiai ir lengvai duždavo. Dauguma keraminių arbatinukų iš jo gaminama ir šiandien.